Didžiausias dėmesys – gamybos modernizavimui Kumelionių kaime, buvusiame „Mepros“ ceche ir žemės ūkio technikumo parodomosios bazės teritorijoje, UAB „Asaja“ įsikūrė daugiau kaip prieš dešimtmetį. Įmonės savininkas ir direktorius Sigitas Astrauskas neslepia, kad per krizę pirkti pastatai ir nenauji įrenginiai kainavo nebrangiai, todėl daugiau buvo galima investuoti į pastatų tvarkymą ir pritaikymą medienos apdirbimui, naujų, modernių įrenginių pirkimą. Dviejuose – paruošimo ir gaminių – cechuose dabar turime modernius įrenginius, gaminame aukščiausius reikalavimus atitinkančią produkciją, – apie įmonės veiklą pasakoja direktorius. – Vis geriname gamybos technologijas, per vienuolika metų tris kartus pakeitėme įrenginius. Investavome į džiovinimo, obliavimo bei pakavimo įrangą ir šiuo metu gaminame ne tik išdžiovintus ruošinius, bet ir obliuotus gaminius. Konkurencija medienos apdirbimo pramonėje – didžiulė, todėl svarbiausias dėmesys skiriamas kokybei. O nuo jos priklauso ir gaminių pardavimo kaina. Užsieniečių reikalavimai labai aukšti – medžio lentelė turi būti tokia lygi, kaip plastikinė, be jokio įbrėžimo ar šakos žymės. Todėl abiejuose cechuose daug modernių įrenginių: automatinio šakų išpjaustymo, naujausia vokiška obliavimo įranga ir kt. Patalpų šildymui ir medienos džiovinimui įrengta automatizuota 950 kilovatų galingumo katilinė. Produkcija iškeliauja į užsienį Pagrindinė UAB „Asaja“ produkcija – juodalksnio ir liepos dailylentės pirtims, spygliuočio medžio dailylentės vidaus ir lauko apdailai, įvairūs baldiniai ruošiniai. Per dieną įmonėje perdirbama 93 kub. m medienos, per mėnesį – apie 1800 kubų. Gaminių metinė apyvarta – apie 7 mln. litų. Didžiausi marijampoliečių užsakovai – užsieniečiai. Į Vakarų šalis eksportuojama 80 proc. visos produkcijos. Pradžioje vokiečiams gaminti medienos palečių ruošiniai, vėliau per tarpininkus estus savo produkciją – juodalksnio dailylentes – įmonė tiekė į Suomiją. Prieš ketverius metus su skandinavais pradėta bendradarbiauti tiesiogiai. – Žaliavą įmonės miškovežiai parveža iš visos šalies, – pasakoja direktorius. – Respublikoje yra 42 urėdijos, sutartys sudarytos su 32, daugiausia iš Vidurio Lietuvos ir pietvakarinės dalies. Perdirbimui tinkami ne senesni kaip 50–60 metų medžiai. Deja, miškuose daug senų, apie 80 metų augančių alksnių. Medienos kaina pastaruoju metu pakilusi – vidutiniškai kubas alksnių kainuoja 179 litus. Prieš daugiau kaip dešimtmetį įsikūrusi nenaudojamose patalpose įmonė pasikeitė neatpažįstamai. Specialistus pasiruošia patys Darbininkų kaita įmonėje nedidelė – 4–5 žmonės per metus. Branduolį sudaro vyresnio amžiaus specialistai. Dygiuota mediena naudojama baldų gamybai. Lentos obliuojamos modernia vokiška įranga. Iš Lietuvos miškų parvežta žaliava įmonėje apdorojama nuo rąsto iki dailylentės. – Specialistų niekas neruošia, – pastebi direktorius. – Po profesinės baigimo ateina įsidarbinti vadybininkas, sekretorius… Nė vieno staklininko! Gelbsti Onutės Čirvinskienės mokymo centras. Tačiau didžiausias mokytojas – darbas. Vienas per mėnesį, kitas – per tris bedirbdamas išmoksta. Norintys dirbti, imlūs naujovėms jauni žmonės pastebimi ir skatinami, perkeliami į sudėtingesnį, kartu ir daugiau apmokamą darbą. Tokių įmonėje – ne vienas. Nuo žemiausios kategorijos darbininko iki gamybos vadovo išaugo ir abiejų cechų vadovai Kęstutis Bendoraitis ir Linas Žiurinskas. Tačiau būna, kad pasiruoši darbininką, o jis pasišauna laimės ieškoti užsienyje. Po nesėkmingų paieškų sugrįžta, prašosi priimamas. Jeigu reikia žmonių, priimu, tačiau pradeda dirbti vėl nuo žemiausios pozicijos. Apie piktnaudžiaujančius alkoholiu negali būti nė kalbos! Įmonėje dirba 49 žmonės, iš jų 42 – darbininkai. Paklaustas, kiek yra žmonių, atsakingų už tvarką ne tik cechuose, bet ir didelėje teritorijoje, direktorius su šypsena sako: – Darbininkų atlyginimai skaičiuojami pagal išdirbį, tai – geriausias skatinimas pasitempti! Į cechą gali net neiti, žmonės žino – kaip dirbs, taip ir gaus. Vidutinis atlyginimas įmonėje – 2300 litų. Mažiau pusantro tūkstančio (apie tokį minimalų atlyginimą ateityje svarsto Vyriausybė) pas mus negauna nė pagalbinis darbininkas. Aš siūlyčiau ne vidutinį atlyginimą kelti, o mažiau apmokestinti darbuotojus, o nuo 1000 litų algos iš viso neatskaitinėti. Planuose – naujos investicijos Mediena nepinga, todėl daug investuojama, kad kuo mažiau žaliavos liktų nepanaudota. Paskutinėmis besibaigiančių metų savaitėmis medienos lentelės pradėtos dygiuoti. Taip paruoštas plokštes savo gaminiams naudoja didžiausia pasaulyje baldų gamintoja „Ikea“. Artimiausiuose įmonės planuose – naujos džiovyklos bei 540 kvadratinių metrų lengvų konstrukcijų sandėlio statyba, taip pat tolesnė rinkos plėtra Skandinavijoje. Be į Suomiją eksportuojamos produkcijos iš juodalksnio, kitąmet ruošiamasi dailylenčių gamybai iš drebulės, kurią ypač vertina švedai. Įvairios medienos dailylentės, be abejo, parduodamos ir Lietuvoje. Be to, įmonių ir individualių namų šildymui įmonėje pardavinėjamos atraižos (45 Lt/kub. m). Pageidaujantiems jos čia pat supjaustomos po 30 cm ir įmonės transportu pristatomos. Iš pjuvenų Jungėnuose ir Strielčiuose (Prienų r.) gaminami briketai ir granulės kūrenimui.

Marijampolės savivaldybėje įsikūrusi „ASAJA“ didina gamybą ir plečia produkcijos asortimentą, todėl didėja ir elektros energijos vartojimas. Siekdama sumažinti gamybos sąnaudas – medžio apdirbimas yra imli elektros energijai gamybos veikla – bei didinti produkcijos konkurencingumą, įmonė investavo į atsinaujinančius energijos išteklius, kurie ženkliai sumažins energijos vartojimo sąnaudas ilguoju veiklos laikotarpiu. Įrengtos saulės elektrinės, kurių bendra galia – 200 kW, gamins apie 35,5 % įmonės metinio energijos suvartojimo kiekio, arba 130553,78 kWh/metus iš elektrinės su saulės sekimo sistema ir 93000 kWh/metus iš stabilios sistemos elektrinės ant stogo. Žalioji energija sudarys 35,5 % bendrame įmonės energijos sąnaudų balanse. Reali nauda – ilguoju periodu „ASAJOS“ gamykloje pastatytos 2 jėgainės po 100 kW. Viena iš jų įrengta ant stogo, kita – ant žemės. Ant stogo įrengta stabili elektrinė sumontuota su 445 vatų galios monokristaliniais moduliais, įtampos keitikliais ir optimizatoriais. Dėl optimizatorių elektrinė veikia efektyviau, nes šešėliai, krentantys ant vieno ar kito modulio, nebedaro neigiamos įtakos bendrai energijos generacijai. Optimizatoriai, turintys įspūdingai ilgą garantinį 25 metų laikotarpį, taip pat leidžia stebėti kiekvieno modulio darbą, energijos generaciją, be to, matoma kiekviena įrangos dalis, jos veikimo efektyvumas. Antroji jėgainė, turinti saulės sekimo sistemą, įrengta ant žemės. Dėl savo specifikos ši 2 ašių sistema nuo ryto iki vakaro seka saulę, taip sudarydama sąlygas generuoti 1,36 karto arba 36 proc. daugiau elektros energijos. Neretai jėgainių su saulės sekimo sistema atsisakoma dėl neva nepakankamo patikimumo ir per didelės kainos – investicijos neatsiperkančios. Kainos faktorius svarstomas labiausiai. Viena saulės sekimo sistema kainuoja apie 1 400 eurų, ant jos galima sumontuoti 4–5 kilovatų galios jėgainę. „ASAJOJE“ sumontuotos 28 tokios sistemos su 3,6 kilovatų galios moduliais, taip generuojant 100 kilovatų galią. Skaičiai kalba patys: 100 kilovatų elektrinė su saulės sekimo sistema per metus papildomai sugeneruoja 36 tūkst. kilovatvalandžių. Kadangi garantijos laikotarpis yra 25 metai, tai iš viso per tą laiką elektrinė sugeneruoja 900 tūkst. papildomų kilovatvalandžių arba 144 tūkst. eurų papildomų pajamų, skaičiuojant šios dienos elektros kainomis“, – skaičiais kainos mitą paneigia Nerijus Paklonskas, įmonės EST LT, įrengusios elektrines, rinkodaros vadovas. Trumpuoju laikotarpiu, jo žodžiais, investicijos gali atrodyti nemažos, bet ilguoju laikotarpiu atsiperka ir teikia ekonominį efektą, nes išgaunama iki 40 proc. daugiau energijos. Patikimumą sustiprino papildomos funkcijos Silpnąja elektrinės su saulės sekimo sistema vieta paprastai įvardijama apšvitos relė. EST LT išsprendė šią problemą: surado aukštus įmonės reikalavimus tenkinančius tiekėjus, vietoj apšvitos relės panaudojusius integruotą astronominį laikrodį, kuris lygiai vienodai veikia kasdien, o sistema bet kokiomis sąlygomis nuo ryto iki vakaro juda su saule. Dar viena baimė – stiprūs vėjai, kurie gali nuversti saulės elektrines. EST LT Marijampolės regione prieš porą metų pastatė panašias jėgaines su saulės sekimo sistemomis. Toje vietovėje buvo fiksuotas 33 m/s uraganinis vėjas, tačiau saulės jėgainėms jis nepadarė jokios žalos. „ASAJOJE“ įrengtos patobulintos, dar patikimesnės saulės elektrinės. Jose sumontuoti vėjo davikliai: vėjui pasiekus uraganinį greitį, elektrinė nusileidžia į horizontalią padėtį. „ASAJAI“ suteikta internetinė prieiga prie saulės elektrinių veikimo monitoringo sistemos. Baigiama įgyvendinti projektą „AEI naudojančių energijos gamybos pajėgumų įrengimas UAB „ASAJA“ projektą administruojantys Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) specialistai vertina teigiamai. 2021 m. gruodžio 8 d. vykdytos techninės patikros metu projekto pažeidimų ar trūkumų nenustatyta. „ASAJA“: Nereikia bijoti naujovių UAB „ASAJA“ saulės elektrinių statybos projektas iš dalies finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo. Marijampolės regione tokio tipo elektrinė yra pirmoji. „Įmonėje įdiegėme daug naujovių, tad nutarėme surizikuoti ir šįkart – apsispręsti dėl 40 proc. daugiau energijos generuojančios elektrinės padėjo įmonė EST LT, – apie elektrinės su saulės sekimo sistema pasirinkimo motyvus sakė UAB „ASAJA“ komercijos direktorius Giedrius Malinauskas. – Puikūs rangovai, kokybiškas ir profesionalus jų darbas, patarimai. Manome, kad jų įrengtoms elektrinėms nereikės daug priežiūros. Nors bet kada galėsime kreiptis į EST LT.“ Užsakovai įsitikinę, kad naujovių baimintis neverta. Tam pritaria ir LVPA. „Objekte sumontuota mišri saulės elektrinės sistema, kurioje dalis reflektorių sumontuota ant įmonės stogo, kita – ant mobilių sistemų, sekančių saulės raidos kelią, dar nėra dažna Lietuvoje. Suprantama, ji nepigus malonumas, reikalaujantis papildomų investicijų, todėl ES struktūrinių fondų parama padeda kompensuoti dalį projekto išlaidų. Europoje tokios sistemos jau ne naujovė, taip, jos padidina saulės jėgainių pajėgumus, tačiau ir jų priežiūra, ir sąnaudos yra ženkliai didesnės. Šis pavyzdys paskatins kitus šalies ūkio subjektus praktiškai įvertinti sistemos efektyvumą ir ekonomiškumą“, – tvirtina LVPA Projektų rizikos prevencijos centro vadovas Algirdas Vaidotas. Stiprėjant įtampai dėl tvarumo, verslas aktyviau renkasi žaliąją kryptį Kaip pastebi LVPA specialistai, 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiu keitėsi bendras požiūris į žaliąją ekonomiką: pasaulyje stiprėjant nerimui dėl tvarios, ilgalaikės veiklos, augo ir verslo supratimas, kad investuoti į žaliuosius procesus, mažinti energijos vartojimo intensyvumą, didinant atsinaujinančių energijos išteklių gamybą ir vartojimą – perspektyvu. Alternatyvių energijos šaltinių vystytojai kuria sistemas, apimančias visą ciklą, tai ne tik saulės gaminama energija, kaip sako Verslo skatinimo projektų skyriaus vedėja Gintarė Kuncaitė, bet ir kitos alternatyvios energijos gamybos rūšys: vėjo jėgainės, šilumos siurblius naudojančios sistemos ir pan. Jau pradedamas taikyti išmanus elektros energijos paskirstymas vartotojams, diegiamos automobilių pakrovimo stotelės, geoterminio šildymo sistemos, šilumos ir elektros energijos saugyklos. „Ateityje matome gaminant energiją sisteminiame daugiakomponentiniame modelyje – saulė–vėjas–oras–vanduo–žemė“, – teigia G. Kuncaitė. Kalbėdamas apie rangovų indėlį, spartinant saulės energetikos plėtrą Lietuvoje, A. Vaidotas pastebi: dėl to, kad daugiau kasdieniniame gyvenime atsiranda paskleistų inovatyvių sprendimų, verslui lengviau pasirinkti. „Ypatingas „saulininkų“ verslo dėmesys turėtų būti nukreiptas į pasaulines mokslo naujoves (patikėkite, jų yra), nesvarbu, ar tai užsakovas, ar rangovas. Galima paminėti, kad Lietuvos LEI mokslininkai kartu su užsienio investitoriais yra sukūrę unikalių produktų, padidinančių saulės elementų efektyvumą iki 20 proc. O rangovams norėtųsi palinkėti pamatyti ne tik Azijos, bet ir Lietuvoje gaminamus produktus. Jie nedaug brangesni, bet tikrai efektyvesni“, – teigia jis.